2012 10 19 sprendimas dėl neteisingai tarp šalių pasiskirstytos įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai sumažintų bylinėjimosi išlaidų

Teismas 2012 10 19 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį dėl užmokesčio už pervežimą priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, iš kiekvienos šalies priteisė vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidas ir įskaitė šalių priešpriešinius reikalavimus.

Pirma, teismas nurodytame sprendime neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nurodė, kad ne asmuo, prašantis priteisti nuostolių atlyginimą, o pats vežėjas privalo imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Todėl būtent tas asmuo, kuris reikalavo priteisti nuostolius dėl krovinio sugadinimo, neabejotinai turėjo šiuos nuostolius ir įrodyti, o vežėjo pasyvūs veiksmai aiškinantis žalos dydį, jos pobūdį ir susidarymo mechanizmą negalėjo ir negali turėti jokios įtakos jo atsakomybei. Kita vertus, pagal CMR konvenciją, praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Praktikoje teismai paprastai vadovaujasi ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje – faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo pateikti jokie patikimi įrodymai nei dėl krovinio vertės, nei sugadinto krovinio kiekio, o nuostolių atlyginimas buvo priteistas remiantis vienašališkai surašytu “atsargų nurašymo aktu”, kurio esą vežėjas nepaneigė (nors pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį ir neprivalėjo paneigti).

Antra, teismas nepagrįstai nuo 3’720,75 Lt iki 1’000,00 Lt sumažino ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, esą kaip neatitinkančias pagrįstumo kriterijaus ir ginčo tarp šalių dėl 968,00 Lt sumos. Viena vertus, ginčo suma yra tik vienas iš daugelio kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį pagal Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato  ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Kita vertus, vien už ieškinio, priešieškinio ar atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalus dydis yra trys minimalios mėnesinės algos (sprendimo priėmimo metu – 2’550,00 Lt), o nagrinėjamoje byloje ieškovas ruošė ir ieškinį, ir atsiliepimą į priešieškinį (atsakovas atsiliepimo į ieškinį neruošė). Be to, dalį ieškovo patirtų išlaidų (544,50 Lt) teismas įvertino kaip “advokato kelionės išlaidas”, nors tai buvo apmokėjimas advokatui už kelionėje sugaištą laiką (praktikoje dažniausiai taikoma pusė advokato valandinio įkainio).

parsisiųsti

2014 03 13

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>