2010 03 29 sprendimas su išraiškinga motyvuojamąja dalimi ir gramatinėmis klaidomis

2010 03 29 teismo sprendimas publikuojamas dėl gausaus gramatinių ir teksto rinkimo klaidų skaičiaus bei ypatingu vaizdingumu ir išraiškingumu pasižyminčio faktinių aplinkybių ir motyvų dėstymo stiliaus. Šie “perlai” tikrai verti dėmesio (tekstas netaisytas):

1) Ieškovas atsakovui perdavė išsinuomotą žemę, ką atsakovas neigia, nes ieškovo atstovas pasirašydamas sutartį nežinojo kur žemė yra ir nežinijo jos ribų. Tačiau tai neesminis dalykas. Svarbu, kad sklypas yra, ginčų dėl sklypo ribų tarp šalių nekyla.

2) Jo dirbama žemė susideda iš trijų sklypų, kurių vieno plotas 14,4016 ha, kito plotas 2,9500 ha, trečio plotas 0,9991ha. Viso jis apdirba 18,3507 ha (b.l.40-47). Jis apsėjo visą galimą apsėti žemę. Likusios žemės apsėti jis negali. Iš ieškovo atsiliepimo į atsakovo priešieškinį (b.l.53-55), jo atstovo paaiškinimo parengiamąjame teismo posėdyje matyti, kad ieškovė „teisi“, atsakovas viso išsinuomoto ploto (žemės ūkio naudmenų) neapsėja dėl savo problemų, todėl jis privalo mokėti už visas žemės ūkio naudmenas-26,01 ha.

3) Ieškovės atstovas iškėlė versiją, nepateikdamas įrodymų, kad atsakovas netinkamai naudojosi išsinuomuotu žemės sklypu ir dalis jo apaugo krūmais. Todėl jis ir už plotą apaugusį krūmais privalo mokėti nuomos mokestį, kaip už žemdirbystei tinkamą išsinuomuotą žemę.Atsakovas aiškina, kad jo 2007-04-25 išsinuomuotoje žemėje krūmai jau augo.Liud. Š.S. (matininkas) paaiškino, kad krūmai yra ne 2-3 m. amžiaus, o išaugę anksčiau.Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovė, Jurbarko rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Š. parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad palei Šaltuonos ir Šešuvio upes augantys krūmai buvo kertami kolūkių laikais. Kai kolūkiai likvidavosi niekas palei upes augančių krūmų nekirto. Todėl krūmų amžius yra ne keli metai, o keliolika metų.

4) Atsakovas siųlo nuomos mokestį skaičiuoti ne už žemės ūkio naudmenų hektarą, o už pagal paskirtį naudojamos žemės hektarą. Ieškovė su tuo nesutinka. Jos atstovas paaiškino, kad jie žemės yra išnuomoję ir daugiau. Visose sutartyse nuomos mokestis skaičiuojams už žemės ūkio naudmenų hektarą. Teismas šį prašymą netenkina.Pradėjus skaičiuoti nuomos mokestį už dirbamos žemės hektarą tarp šalių gali kilti nereikalingi ginčai. Kiekvienas nuomininkas stengtis apdirbti tik tą žemę, kurią jam apdirbti patogu.Iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, aiškinamojo rašto ir liud. Š.S. paaiškinimo matyti, kad rasta ariamos žemės 20,6346 ha. Tame skaičiuje tinkamos apdirbti žemės ūkio technika apie 20 ha. Atsakovas aiškina, kad jis apdirba visą žemę, nepalieka neapdirbtos nė trupučio. Jo apdirbamos žemės plotas yra 18,3507 ha (b.l.40-47). Jau dabar turime tris pozicijas, kurios yra penas ginčams. Žemės sklypo nuomos sutartyje nekalbama apie žemės apdirbimo būdą: technika, arkliais, jaučiais, rankiniu būdu. Čia nuomininko reikalas kokiu būdu jis apdirbs žemę.

parsisiųsti

2013 04 19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>